RINKIMAI LATVIJOJE

Latvijoje kyla prokremliškų populistų grėsmė: jai atremti reikės aktyvaus jaunimo balsų

Pradėkime nuo ironiškos prognozės, kad 2026 m. parlamento rinkimai Latvijoje turėtų pagerinti visus aktyvumo rekordus, kitaip latviai pasirodys apgailėtini dviveidžiai. Kodėl? Nes pasitikėjimas partijomis vienas žemiausių ES, o rinkėjai pagaliau galės balsuoti už partiją „Be partijų“. Ji žada laimėjusi paleisti Saeimą ir pakeisti rinkimų sistemą taip, kad bet kas galėtų kandidatuoti į pareigas „nesusitepęs partijomis“. Šio judėjimo, kuris triukšmingai įžengė į politinę areną tik spalio viduryje, lyderis yra populiarus teatro režisierius Alvis Hermanis, reguliariai rašantis internete apie neišvengiamą Latvijos žlugimą, jei šalis nebus išlaisvinta iš „parazitų biurokratų“ valdžios. Reikia pripažinti, kad aktyvistams trūksta biurokratinio punktualumo – jie praleido įstatymu nustatytą metų terminą naujai partijai įsteigti, kad galėtų dalyvauti rinkimuose, todėl, norėdami pateikti savo idėjas rinkėjams, turės perimti kokią nors esamą partiją. Kada ir kaip tai įvyks, dar neaišku.

ŽMOGAUS TEISĖS LATVIJOJE

Stambulofobija: aistros dėl Stambulo konvencijos paskatino ankstyvą Latvijos Saeimos rinkimų kampaniją

„Mes nubausime jus per kitus rinkimus“, – šis plakatas išsiskyrė iš minios, nes jaunas protestuotojas jį sumaniai pritvirtino prie raudonai šviečiančio koto. Plakatų buvo daug, bet žmonių – dar daugiau. Pagal policijos pranešimus lapkričio 6 d. vakarą Rygos senamiestyje, netoli parlamento pastato, susirinko daugiau nei 10 tūkst. protestuotojų, o mažesni mitingai vyko ir kituose Latvijos miestuose, net užsienyje: Londone, Berlyne, Briuselyje, Vašingtone, Toronte, Stokholme, Osle, Helsinkyje, Taline.